Gyvenime, kaip amžinam kare,
Jei kilti nebijai – išdrįsk ir kristi,
Išvydęs šviesą tunelio gale,
Jėgų atraski iki jos nuskristi.

Nepasiduok ir neprarask vilties,
Daug staigmenų paruošęs tau likimas -
Geriausias draugas rankos neišties
Ir prarastas bus tavo pašaukimas.

Suvokęs, kad save išdalinai,
Kas buvo vakar – greitai tu pamirši,
Bet, kai sugis aplaužyti sparnai -
Kaip feniksas iš pelenų pakilsi.

Kovosi vėl beprasmėje kovoj –
Šypsosis lūpos, bet liūdės širdis.
Nors negali žinot, kas bus rytoj –
Širdies kertelėje išliks viltis.