Sniegas džiugiai gurgžda po padais,
Stingsta veide šypsena,
Šaltis vaitodamas lipa medžiais,
Kai pyst - pro šalį praūžia staiga
Lyg amžiaus kometa drebėdama
Tragikomedijos viešnia
Vienam susidėvėjusiam troleibuse
Nuo perskaitytų knygų susitraukus
Į mažą akinių futliarą, virtusį relikvija...
Ir pajunti trapumą augalo žiemos speige.
Kai vakare sutemsta, pastebi mėnulio blyną.