Abrar

tai... aš iš mėnulio
iškritau
kaip vakar
sugriuvus
suakmenėjusių
dorybių sienai
aplietai aliejumi
ilgai ir lėtai
tai va...


sako Dievas labai gracingas
(iškart gulbę įsivaizduoju
už kaklo nuvytusio ją paima
ir meta į celofaninį maišą
dezinfekuotą
nešvelniai)
tai va
vandenio