Pasauliai
Pasiklysdami horizontuose,
Keturi akli juodraščiai
Padovanojo mane pasauliui.
I Pasaulis
Rausvų skruostų moteris
Lediniu vandeniu skalbia.
Kadais ji įstiklino visas viltis,
Kad girdėtų, kaip jos dūžta.
Buvo per daug triukšmo.
II Pasaulis
Ankstų rytą žvejoja vyras.
Ant kabliuko užkabina žodžius.
Kantriai laukia.
Pradeda kibti frazės,
Bet per anksti sudreba delnai.
Poetą paliko mūza.
III Pasaulis
Saulės monologų apakinta
Mergaitė dviračiu vejasi vėją,
Nesuprasdama, kad jį jau aplenkė.
Ji nesupras, kai ją aplenks pasaulis
Ir kai sustos jos rankinio laikrodžio bėgimas.
IV Pasaulis
Senelis žvelgia į vinį,
Įkaltą į sieną.
Ant vinies užrašyta jo istorija,
Kurią jis pasakoja sau
Kiekvieną dieną,
Darydamas pauzes
Tose pačiose vietose.
Ne už ilgo vinis apsigaubs
Rūdžių sluoksniu.
Senelio istorija liks pamiršta.