manęs neklausk
aš apsinuodijau šalčiu
ir nebeatskiriu
erškėtrožių nuo sniegenų
geriu naktis
pilnas sausų drugių
suskilusiuose lango rėmuose
bemiegančių

gal atsakyčiau
tik neišgirdau
nusijuokei
ar pratarei
kaip einasi
matuoju sniegenomis
krentančias dienas
visai be dėmesio

nesusikaupiu
klaupiuosi prieš medžius
ir paneriu pirštus
į gilų miegą
sūpuojantį
sušalusius paukščius
ir laiką byrantį sniegu
ir nebebėgantį