Pradurtos skraistės
Tu laikinumo skraistę
Kiaurai perregi
Ir atsidūsti,
O tas atodūsis
Toksai lengvutis,
Tartum šilkas - - -
Aš ant kamieno
Vėlei užsitraukiu
Storą riebią pusnį
Ir vėl girdžiu
Į ją alsuoja kas(?)-
dienybės vilkas…
Plėšrūne, ar gali
Mane išplėšti
Karštais nasrais
Į Amžinatvės Šventę? - - -