Kaltė
Sename miesto name
Savo amžių pasaką seka
Bauginančiai
Mirusio vyskupo žmona.
Apie tai, kaip jauną klieriką
Devyngalvė furija suvilios
Baisiai.
Sena Kunigienė našlė,
Susigyvenus su klimaksu,
Sukaulėjusiomis rankomis
Žilus plaukus bando
Sutramdyti. Tepa balzamą.
Nesiseka.
O aš
Iš dangaus balkono
Stebiu, kaip grubios rankos
Daužo žmogų.
Sudūžta akys,
Galiausiai ir širdis nurieda
Grindiniu senu.
O aš pasijuntu
Tarsi šmėkla – stebėtoja.
Kalčiausia.