Nekaltas, nekaltas, nekaltas...
Jei aidas tai nuolat kartos –
Jo kūnas nuo kryžiaus nukeltas
Susmuks ir ant mano kartos.

Paliks surūdijusios vinys,
Ant plaštakų gilūs randai.
Ar genijus jis, ar urvinis –
Vienintelį tikrą radai.

Koks skirtumas kam atsiduoti –
Sudegt ar po žemėm supūt...
Bučiuok šaltą ranką randuotą,
Nes prisiekei kankiniui tu.

Ir jei nepaklusi jo valiai,
Neklaupsi, kaip tie kitados,
Paliksi tik dėmę nešvarią
Ir artimas nuolat kartos:

Tu – kaltas, tu – kaltas, tu – kaltas,
O jie – tie kiti – nekalti...
.......................................................

Jei nemirė kūnas prikaltas,
Ne amžius gyvens prikelti.