Nedaug

nedaug iki saulėtekio minučių liko
mėnulis mirksta danguje žibučių
akys miega ir mama jauna sapnuoja
o debesys vis plaukia plaukia į pavasarį
į rudenį į žiemą nesustoja plaukia vis
naktis...

vėl ūkauju
ir vėl sapnuoja brolis
ir ilsisi gyvenimas
ir murkia jam prie kojų
minkštas katinas

drugiai naktiniai
daužosi į stiklą
aš bijau

ak, ir širdis taip plaka
bijau blaškyti jūsų miegą
brangiausi mano angelai
vandenio