Šakomis pražydo ramsčiai,
Pagaliai į kuriuos stiebėsi smilgos,
Lopšiai prasivėrė
Ir vėjas blakstienas laimingai supynęs
Atsidavė nakčiai nelabąjai.

Dar nendrės nespėjo
Su valtimis suspažinti,
O naktys prailgo,
Žongliruodamos žvakėm.

Žvangėjo grandinės
Lyg inkaro akmenį mėnuliui pagavusios
Ir bliovė avys ramunių vainikėlius
Paršeliams pametusios.

Čia naktys ilgėja,
Palubėse pinasi voratinklių bokštai,
Mezgasi vynuogės nešventinto vyno,
Amelijos gatvių nusimeta berankoves.

Dar Liepa, o klega jau mirštančios dienos,
Saulės teka, o mėnuo visas valandas lanko.
Jei pradžia atsibodo,
Languose pirštai teplioja kalėdinius norus.

Išparduoti jūreiviai svetimoms jūroms
Kabalas ir vudu vokuose siunčia-
Tingios dovanos primena dienas gimtąsias,
Metus, kai apsivedę
Ar žemės tikslius jubiliejus.

Sutriko dangus, mirgėdamas šiąnakt,
Neišmoko tamsa tolygiai pastraukti.
Žvejys užmigo su ešeriu valty,
Dar metai sugrįš ir klajūnas sūnužis.

Žvakes lieja čigonės,
Gatvėse šulinius užkerėjusios,
Prabėga mergaitė ir brūkšteli šviesą
Ilgai stovim, kol gimsta šešėliai.