per pūgą...
per pūgą nematau kaip saulė leidžias
šešėliai medžių sugulė prieš vėją
ir lesa sniegenos šermukšnių kraują
raudonos papilvės nuo šalčio žvilga
tik pirštų atspaudai ant stiklo lieka
ištirpdę ledo ornamentų sluoksnį
dvi akys laukiančios prilipo
kavos puodelyje – šviesoj žibintų...