tai aš galiu įsivaizduoti kokį
tik noriu visada jauną režisierių
archeologą studentą narkomaną
arba programuotoją

kada nors įsidūrusį gerai kad
nepasiekiamą giliai vis tiek
tikiuosi kartais ir pasitaiko
nusirita širdis į kulnus
(įdomu kaip pasidalina viena
širdis į dvejus kulnus) arba

Deine Lakaien vokalistui į gerklę
užgeriama ramunių puokšte
nes jis neserga šienlige o jei
ir serga kažkodėl man negaila

taigi dažniausiai vakare dažniausiai
kai skauda akis vėliau vis tiek
pakyla į reikiamą padėtį kaip nustatyta
sutikčiau pažvelgčiau į jo rudenį
(magnolija kvepia muilu) tarsi

pasakyčiau: neišdygo camomilla
patvory aš tik dėl tavęs
apmelavau kad išdygo

arba ne, nesakyčiau