Pasibaigė vasara ir tu išėjai,
viskas taip pat greitai pasibaigė,
kaip ir tu staiga prieš mano akis atsiradai...
bet kas dar liko  mano galvoje,
viskas lyg sulėtintam kine...
kiekvieną minutę plaukia tiesiai pro mane..

aš mačiau tiktai juodą ir baltą,
bet tu išmokei atsirinkti, kas yra bloga ir gera,
aš nekenčiau savęs už tai, koks aš esu...
tu išmokei mane matyti toliau nei galiu,
klausytis visko kur kas giliau nei paprastai girdžiu...

Pasibaigė vasara ir tu išėjai,
viskas taip pat greitai pasibaigė
kaip ir tu staiga prieš mano akis atsiradai...
bet kas dar liko  mano galvoje,
viskas lyg sulėtintam kine...
kiekvieną minutę plaukia tiesiai pro mane..


aš nekenčiau savo beprotiškų minčių...
kada naktimis rėkdamas pabusdavau iš savo sapnų,
tu ramindavai mane savo glėbyje
ir kartodavai tyliai, kad visą laiką būsi šalia...

Pasibaigė vasara ir tu išėjai,
viskas taip pat greitai pasibaigė,
kaip ir tu staiga prieš mano akis atsiradai...
bet kas dar liko mano galvoje,
viskas lyg sulėtintam kine...
kiekvieną minutę plaukia tiesiai pro mane..


aš keikiau kiekvieną ir maišiau su žemėmis savo sielą,
aš pavargau kovoti su savo vidiniais demonais,
bet tu mane išmokei džiaugtis kiekvieną dieną...
ir kai palikai tu mane vieną,
visos vasaros tapo tarsi žiemos...