va ir tamsu
sako ūbauk jei nori
čia pat brolis sapnuoja
ir visi pasaulio parkai sutemo
(kai kurie į priešingą pusę)
šąla mano ramunėlių arbata
šalia lovos
dar toks nuovargis
ne kaip paauglystėj -
neišverktas
tikiu tavimi

tik tu nedink
aš tavim gyvenu jau metus
o tu gyvenai kada
vabale vabale

tu ir miškas gyvačių
vanduo parkuose
dar pavargęs žvilgsnis
pabaiga lietus mano

ak, širdis ramunėlių arbaton