Snaigės krenta, vis krenta ir sukas –
Sidabriniai pūkeliai.
Nors diena – nematau – supa rūkas –
Net pėdų aš ant kelio.

Ir užpusto, užpusto – užmiršom
Paskutinį birželį,
Jį ištiesus rankas baltais pirštais
Žiema stumia į šalį.

Ten kažkur, ten kažkur pasiliko
Šilti žodžiai ir žvilgsniai –
Po ledu, lyg beverčiai skatikai
Išbarstyti mūs žingsniai.

Ir negaila, negaila... Tik gelia
Liūdną pušį palietus,
Jos šakas sidabriniais pūkeliais –
Šaltis apdaru rėdo.

Tik staiga horizontą praardo
Menkas saulės raudonis
Ir jaučiu aš dar kartą, dar kartą
Saldų žemuogių skonį...