(Pirmas stebuklas)
     Iliuzijų teatras

Kai visos neviltys išeina į pasaulį,
O pasaulis į jas,
Visi skirstosi,
Pastūmėti saulėlydžio.

Ir tik tada ateina Jos.

Įspraudžia teptuką
Tarp laukimo iškraipytų pirštų
Ir liepia piešt svajonių ženklus.

Vaivorykštėm lieju vitrinas,
O vitrinom vaivorykštes.

Vos tik velniai,
Išsigandę giedojimų,
Pradeda šokinėti per tvoras
Ir bėgti tik į jiems suprantamą nežinią,
Paslaptingosios mano viešnios
Atima spaudžiamą teptuką
Ir susirenka spalvas.
Jos išeina.

Lieku su oru nespalvotuose kadruose.

(Antras stebuklas)
   Kvapų mozaika

Pro pravirą langą
Atklysta ir kūną apgaubia burbulai.
Jie įsismelkia į sienas, lubas, lentynas,
Lenda po nagais,
Įsivelia plaukuose.
Tai vakarų ir žydinčių
Bei peržydėjusių dienų dvelksmas.

Tomis akimirkomis išprotėji,
O tada įmanoma viskas.

Reikšmingai pasimečiau tylos šurmuly.

(Trečias stebuklas)
  Nakties simfonija

Aptrupėjusi palangė
Pasisodina mane sau ant kelių.
Apsikloju paklodėm, pagalvėm, mintim,
Kad vėjas eilinį kartą
Nespėtų sustatyti laiko riboženklių.

Skaičiuoju gūsius,
Lietaus šypsenas,
Delnais gaudau raganų juoką.

Vakar saujoje laikiau raganių krizenimą,
Šiandien šėls žmonos,
Dovanodamos man šunų lojimus.

Gęsta medžių dvasios.
Vienądien jos sugrįš tylėjimais.
Tada būsiu pasimetus murmesiuose.