Prinoko vasara jauna,
Anksti vaisiai prisirpo
Ir kai darbai bus nudirbti
Eikš pažaisti į sodą su manim.

Medžių paunksmėj pasislėpę vėsioj
Kalbėsim apie nieką,
Arba tylėsim apie svarbiausią,
Nuneš drugelis dienos vargus –
Eikš pažaisti į sodą su manim.

O ryt per pietus,
Kai nupinsiu laukų gėlių vainiką,
Pastatysiu ant žolės šulinio vandens,
Pasiųsiu boružę tave pakviesti –
Eikš pažaisti į sodą  su manim!