Gal išeiti į lauką, prie medžių?
Ir paglostyt šakas man senas?
Lyg pieštuką – aš ilgesį drošiu...
Ryt papuošiu senas langines.

Skilę sienos ir vartai aplūžę,
Dengia laikas trobelę baltai.
Dar tik vakar tie vėjai atūžę
Stogu lakstė ir keikės piktai...

Ant įskilusio stiklo, verandoj,
Šaltis dailino, stengės ilgai.
Gavos sodai ir gėlės, ir bangos...
Danguj sklandė sugrįžę gandrai.

Na, išeisiu į lauką. Kaip kanda!
Rankas, veidą, ausis – taip piktai!
Nematau danguje skraidant gandro...
Girgžda sniegas po kojom tiktai.