Pabiro debesų pūkai,
žiema žiemužė grįžo,
apklojo patalu baltai
laukus, miškus ir klonius.

Kaip gera eiti miško takeliu
lyg žiemos dieną šventą.
Taip tyliai tyliai ir lengvai
į delną baltos snaigės krenta.

Vėjelis pūsteli smagiau,
po kailinukais lenda,
šaltukas, šelmis, įkyriai
rankas ir skruostus kanda.

Užvertęs galvą nustembi,
pamatęs miško grožį.
Šerkšno spygliukai saulėje
sidabro skraistėm žėri.