Tu neliūdėk!
Žiema jau įpusėjo,
tik šlapdriba
ir palaidūnas vėjas
dar varo skubinai
mus į namus.
Šlapi stogai, balkonai
Ir alėjos,
vėl batai žliugsi
suvaikėję,
nes laukia kelias
toks slidus...
Turėtų verstis
jau ant kito šono
barsukėlis –
akimirkai nubudęs ponas.
Vėl baras varnos, –
kaulą kažkieno nutvėrę:  
joms juk nerūpi
žiemą žmonės,  
alkani nei žvėrys.