išsapnuočiau ugnelę bengališką vieną –
už eglutės žaislinės ji  tūno:
iš paveikslo pasenusio, saldrūgščio pieno –
iš mažytės tabletės baltumo.
pro keturkampę formą laukimo miražų,
pro lingiuojančią vygę prieš kryžių –
slėpės,šaudės troškimai negražūs
kartą dingę, ne kartą sugrįžę,
atšvaitais susipynę ant mylimo žaislo
nesiliaujančios dvikovos vėjų.
buvo visko. dabar nebėra, bet taip keista –
baimės vaikiškos visad ilgėjaus.