Dilgėlės po sniegu, lyg įdubusios akys –
diena šoka parašiutu ir užsimuša
prieš gėlių pardavėjų veidus:
iš jų perka gėles akimirkos,
jos to nė neįtaria –
išskėstais kismui pirštais,
skrodžia jų rankos orą;
ir sulūžusiom frazėm
apvynioti tie kūnai –
nebaigtais sakiniais.