Sniego piramidėse ne faraonai dūla,
O medžių lapai ir žolė, gal gilės?
Įsiklausau į sausio šaltą rylą:
Už lango kapsi ne lašelinė – syvai.

Net akys prisimerkia visai ne nuo baltumo,
Išgąsdintos pakyla bailios zylės.
Juoda katė, atslinkus iš kaimynų buto,
Į mano kojas švelniai trinas.

Susidėlioju šios dienos mintis kaip į lentynas.
Pro ryto nišą plaukia debesų miražai...
Pakvimpa išsiliejęs terpentinas
Ant drobės mano –
Balto stalo.