Prisiminimai

Treniruotė baigėsi abipusiais kūno sužalojimais. Rudis spaudė ledo maišelį prie akies. Varnas traukė medinio kardo nuolaužas iš akies. Abu neapsikentę atsidarę alaus ir sumaišė jį su energetiniu gėrimu, nors užrašas ant butelio labai reikalavo to nedaryti. Varnas ėmė lipt sienom ir plėšyt tapetus nuo sienų. Rudis nuėjo į vonią ir nugriuvo į šiltą putų ir vandens rojų....
Mergina prie mokyklos tarė:
- Rudi, tau viskas gerai? Labai jau baltas.
Vaikis sudrebėjo:
- Tiesiog naudoju metamfetaminą kartais ir dar tas balsas galvoj.....
Vanduo šalo, vaikinukas prisileido naujo vandens. Mokykla keista vieta. Niekas tavęs nenori priimti, tavęs tokio koks esi. Tu nelabai klausai, kas ką tau sako, kiti tuo labiau negirdi ką tu šneki. Aš kaltinu savo pirmą mokyklą, už viską.
Demonas suriko:
- Ką tu čia paistai? Nereikėjo tau to energetinio gėrimo gert, visai nusišneki.
Rudis paniro kelioms minutėmis, po vandeniu čia, net jo sielos draugą sunku išgirst. Vanduo svarbiausias gyvybės, elementas. Chemija - sunki pamoka, keisti mokytojai, dar visokios tuščios formulės ir dar tuštesni žmonės. Įdomu, kur jie dabar visi, kažkada kas dieną matyti, pilki snukiai?
Vaikis išniro iš vonios ir puolė šluostytis.
Mergina be gyvybės požymio jo vonioje ir kruvinas kirvis kampe. Štai kaip panaudojau pirmą kartą savo piktas galias. Aš ją nužudžiau ją, nes ji nenorėjo mylėti...
Varnas klaikiai daužė duris.
- What a hell dude? You are to long there. I want take, a damm shower .
Rudis greitai išėjo ir nulindo į svetainę, nugriuvęs ant savo mylimos sofos susipylė dar porą taurelių vermuto. Paauglystėje jie dažnai pylė vermutą, kartais būdavo visai smagu, bet daug baigdavosi dažniau visokiais incidentais. Atrodo taip galutinai susipyko su klase, kaip kvaila. Rudis sunkiai sukiojo kardą, kartais permesdamas į jį energijos. Kardas nušvisdavo rausvai, bet vėl greitai užgesdavo. Vaikis suriko ir puolė skaldyti sienas. Varno šarvai skraidė su baldais ir jau neaiškiomis nuolaužomis. Demonas sustabdė šitą siaubą sustingdydamas Rudžio kojas. Balsas sukliko:
   - Kas tau pasidarė? Vėl tu dėl tos merginos? Na užkapojai kirviu kažkada kekšę, net nebeatsimenu jos vardo. Klasiokė ten gi buvo jai, dar blogiau butų, jei gyva ji butų likus. Merga daugiau ar mažiau, koks skirtumas? Dabar, turim rimtesnių problemų: angelai, runos, dar bala žino kas.
Rudis palingavo galva:
  -  Velnias, ką dabar Varnas pasakys? Butą jau spėjau jam nusiaubt, šarvus išmečiau dar. Kodėl aš ją nužudžiau?
Demonas suniurzgė:
  -  Ko tu manęs, klausi? Aš nespėjau ten įsikišti. Tavo pyktis ten viską sunaikino.
Skambutis į duris nutraukė jų pokalbį. Susinervinęs Rudis atidarė duris. Evelina sušnibždėjo:
- Mane užpuolė. Šeima bandė gelbėt, serafimai visus išpjovė, nors visada mes blogį naikindavom. Kodėl?
Mergina drebėjo, visi drabužiai atrodė permirkę keliuose litruose kraujo. Rudis atsinešė rankšluostį ir ėmė valyt kraują. Vaikis greit atidarė mineralinio ir užpylė jai ant galvos. Bet mergina jau nereagavo. Rudis tiesiog šluostė ir šnekėjo:
- Mažute, mes atkeršysim, mes juos nužudysim visus iki vieno. Jie neturi teisės žaist žmonių likimais. Viskas bus gerai, tiesiog nepalūžk man dar reikės tavo jėgos. Visi jau prarado mylimus žmones, kad ir kaip banaliai taip skambėtų. Aš irgi praradau merginą, nors tai mano kaltė.
Varnas išėjo iš dušo ir vienu žvilgsniu viską suprato. Jis sugniaužė durklą.
- I just wanna cut some wings... Some good creatures will die in this bloody night.
Smulkmė.


Varnas, Rudis ir Evelina stovėjo tamsiame rūsyje, Sektantas prirakintas prie sienos buvo pjaustomas jau kelintą valandą. Rudis sušnibždėjo:
- Ne velnio jis mums, nepasakys. Po tokių kankinimų jau kiekvienas turėtų aiškinti kokią košę trijų metų būdamas valgė.
Evelinai, piktai nusišypsojo:
- Na košės manęs ir nedomina. Aš turiu kozirį.
Mergina rožine seselės uniforma atvedė šviesiaplaukę mergaitę gal kokių vienuolikos metų.
Sektantas suriko.
Evelina nusikvatojo:
- Taip čia jo dukrelė, kuriai aš nukaposiu rankas, jei jis nešnekės.
Evelina pririšo mergaitę ir išsitraukė rimtai atrodantį statybininko plaktuką. Varnas negailestingai primynė mergaitės ranką, kad Evelina galėtų smogti į plaštaką. Evelina, užsimojo ...
Sektantas suklykė ir ėmė pasakoti, apie kitus sektantų taškus mieste. Jis papasakojo viską ką žinojo, net apie savo mylimus kovinius angelus. Evelina padėkojo ir sutrupino, mergaitės pirštus. Tada apsisukus paleido tėvui kulką į galvą. Ji nusikvatojo:
- Eime, daugiau jau nesužinosim.
Rudis pasimuistė, net demonas galvoj sumurmėjo:
- Man nejauku, ji visai išprotėjo.
Varnas nuspyrė mergaitę ir išėjo rodydamas tokią ramią veido išraišką lyg tokiais dalykais užsiimtų kiekvieną rytą. Evelina energingu šuoliu paliko rūsį. Mergina seselės uniforma tik palingavo galva ir rusvai švytelėjus dingo. Rudis dar pastoviniavo ir nusekė paskui savo bendrininkus po truputį abejodamas viso plano teisingumu.
Prieš porą valandų jie nusprendė surasti visas sektantų būstines mieste. Varnas skubiai apsišarvavo, pasiėmė savo durklą ir visą krepšį pusiau automatinių pistoletų. Jis skubiai davė žinią visiems klano nariams daryti lygiai tą patį ir eiti į medžioklę. Evelina taip ir neatsigavusi po patirto šoko pasigriebė kažkokią auksinę lazdą išraižytą runom ir išlėkė paskui Varną. Rudis eidamas paskui manė, kad viskas bus daug paprasčiau.
Evelina papurtė vaikinuką paskendusį savo mintyse.
- Viskas gerai kerštas sudėtingas procesas, todėl kartais nukenčia niekuo dėti žmonės. Jei ta mergaitė norės, ji ras mane ir bandys atlikt savo procesą. Taip sukasi pasaulis.
Rudis sumirksėjo, atrodo jai tikrai nuvažiavo stogas. Demonas suniurzgė:
- Gal ji ir teisi, bet ta mergaitė niekuo dėta. Laužyti jai pirštus tikrai žema. Bet jos protinės galimybės ir realybės suvokimas tikrai iškreiptas. Stogas važiuoja, o čerpės krenta ant kitų.
Vaikinukas kostelėjo.
- Gal nori pavalgyt ar šiaip ko? Atrodai tikrai prastai.
Evelina prisidegė, cigaretę.
- Čia mano vakarienė, mums reikia patikrint sektanto informaciją. Taigi pirmyn...

Po valandos įvyko mušis nedideliame namuke netoli upės. Sektantai nenorėjo pasiduoti. Rudis padegė namuką iš vidaus. Paskutinis gyvas sektantas, dar spėjo pasakyti centrinės būstinės vietą, kurioje renkasi angelai. Tada Evelina plikomis rankomis nurovė jam galvą. Kitose miesto vietose vyko panašios skerdynės, namai degė, žmonės mirė klaikiose kančiose. Varno klanas negalėjo neįvykdyti vado įsakymo, nepasimėgavę kankinimo ir kruvino keršto procesu, kuris truko iki pat ryto. Ryte normalus žmonės kėlėsi, net neįtardami, kokias keistas raudonas scenas apšvietė rudeninė saulė.