Vėl atlydys, po kojom gurgžda sniegas,
Balta migla pakibo ant šakų,
Sausio pūga kažkur nukaršus miega,
Matyt, nesutaria su vėju dar abu.

O man tai kas? Jiems laiško nerašysiu,
Tegul eglaitės snaudžia rimtyje,
Tokių puošnių gal greitai nematysiu,
Lyg nuotakos sustojo prieš mane.

Našta sunki tikriausia joms patinka,
Už grožį kartais tenka daug mokėt,
Liauna šakelė taip grakščiai palinko,
Kad nedrįstu paliest ir ją nukrėst.

...................................................

Gerai ir man. Jauti – mintys skaidrėja,
Politikos vilkai neamsi į ausis.
Gal net ir jie, jei būtų čia atėję,
Širdy pajustų – smelkias atlydys.