prakiūtina žoles nuo padų braukdama
lyg puokštę nuotakos numesdama dama
suspaudus debesį delne palieka
mažytę nuotrauką ir mažą dėkuj
o lapų skaidrės virš galvų lyg rikšos
nusineša reklaminį pamirškim
kad žalią ryškiai keisdamas oranžas
stygas sutrauko siautulingos bandžos
kad sako vasarai atia
kišenėj ciepsi rudenio dvasia