Abejingumas 4

Pirmoji runa

Vaikis pabudo jau dienos metu. Atsidaręs vermuto butelį žiūrėjo į tuščią kiemą. Beržai atrodė, dar visai gerai,  nors ruduo vis stiprėjo. Beržas tai viena iš runų. Atrodo primityviai mąstant meilės runa. Vaikis susimąstė, jis  niekad nebuvo mylimas mokykloj kurią jis metė. Demonas pasakė ,kad jam neverta vargti, kol turi jį. Tai buvo tas retas atvejis, kai jų nuomonės visiškai sutapo. Jie gyveno iš įvairių smulkių kriminalinių darbelių ir niekad nemąstė, kad jų gyvenimui, kuris ir taip vos laikėsi reikia apsunkint mergina. O pagal runą, netgi, intriga ir pagausėjimas... Baisu ir kur ieškot, tos intrigos išvis? Evelina, buvo vienintelė, kurią jis paskutiniu metu sutiko. Tik jų romantika, tapo labai sadistinio būdo. Įdomu ar ji gyva? Ugnies kamuolys, buvo prastai taikytas ir kliudė greičiausiai paviršutiniškai. Tik manau nelabai koks pirmas pasimatymas, po tokių įvykių... Absurdiškas mintis nutraukė lifto skambutis. Iš lifto išlipo Evelina:
- Na kodėl visi blogi vyrukai, turi gyvent tokiuose aukštybėse? Kiek apsauginių teko iššaudyt vien iki reikiamo lifto ateit. Na tai kaip sekasi?
Rudis keistai šyptelėjo:
- Mėlynės, gydausi, po tavo praeito vizito, bet šiaip esu laimingas įsikurdinęs naujam bute. Tai vėl šnekėsi apie blogį manyje ir kalsimės?
Evelina papurtė galvą:
-  Ne, matai pas mane atskrido į angelą panašus padaras ir pasakė man tavęs nepult, tai atseit jo darbas. Jis dar vapėjo apie runas, kurias matau ant tavo rankos. Nesuprantu, kas vyksta, bet darosi įdomu. Tu beje prisijungei prie to Varno klano?
Rudgalvis patraukė pečiais:
- Kaip ir prisijungiau. Spėju ne vien dėl jo nuostabiai juodų plaukų jį praminė Varnu...
Evelina šyptelėjo:
- Na jis renka maištingus baltas varnas arba juodus varnus jei imsim vokiškus terminus. Visokie kriminaliniai elementai ir keistuoliai jungiasi prie jo. Nors girdėjau, kad jis neturi jokio konkretaus plano. Jis tiesiog susirinko magiškų padarų armiją ir siaubia su ja apylinkes. Vagystes, plėšimai, reketas. Tikrai nieko ypatingo.
Rudgalvis jau purtėsi nuo juoko:
- Atrodo pataikiau, ten kur reikia. Bet ką daryti dėl runų? Pirmoji beržas - meilės intriga... Manai čia tikros meilės ar su paprastesnėmis jos formom galėtume ką pasiekt?
Evelina išsitraukė pistoletą ir paleido šūvį į galvą Kulka visa jėga trenkėsi į kaukolę. Rudis kruvina galva suriko:
- Tu ką visai jau išprotėjai?
Evelina nusijuokė:
- Man buvo aišku, kad nemirsi, bet kitą sykį pagalvosi geriau.
Liftas suskambėjo ir iš jo išlipo buto savininkas. Nustebęs apsidairė, suburbėjo girlfriend ir išėjo į į virtuvę. Evelina ir Rudis pliurpė apie runas, angelus ir kitus neaiškius dalykus vykstančius mieste. Atrodo, abu nusprendė išspaust iš keistos situacijos naudos.Pirma stotelė jų plane buvo eiti į sektantų būstinę kurioje garbinami senieji angelai serafimai. Po pusvalandžio Varno vairuotojas išleido prie daugiabučio. Rudis kostelėjo:
- Čia sektantų būstinė?
Evelina pasitaisė plaukus:
-  Ko tu tikėjaisi? Pilies ant kalno?
Evelina lengvai durklu perpjovė kodinę spyną. Abu turėjo prisidengti nosis pirmas aukštas trenkė lavonine. Rudis sušnypštė:
- Jie čia aukoja ar ką?
Evelina nusijuokė:
- Ne tiesiog senis pasikabino ant lempos ir niekas jo nepasigedo. Kaimynai nekviečia policijos tol kol nepradeda dvokt dar klaikiau. Tokia jau ta Vokietija...
Abu greit nulėkė prie 11 numeriu pažymėto buto. Rudis lengvu spyriu numušė duris nuo vyrių .Evelina paleido ledo sūkurį, bet deja butas buvo visiškai tuščias. Abu susėdo ant grindų ir tyrinėjo kelias angelo plunksnas. Bute dar metėsi visokio kultinio mėšlo, bet nieko, kas tikrai sudomintų du šamanus. Rudis nusispjovė:
- Eina jie velniop, toks kelias ilgas nuo namų ir visai nieko.Gal einam iki arbatinės?  Tokia visai įdomi netoli yra gal, dar ko stipresnio prigriebsim.
Evelina nustebus nusijuokė:
- Tu tikrai pykčio artimui savo nelaikai. Gerai einam. Tas dvokas jau ima į odą įsigerti.
Abu ramiai nulingavo link arbatinės. Dalykai keičiasi greičiau nei supranti, kad jie pasikeitė...
Light