Gyvenimas ir vėl ant kelių klupdo,
Nuo kryžiaus pakelės šešėlis užgulė pečius...
Tempiu tą naštą lyg arklys darbinis,
Nebodamas botago išdavystės ar kaltės.
Juk antrą kartą negaliu taip pat suklysti,
Su tavimi pasidalindamas perpus –
Tau atitektų girgždantis vežimas,
Man –  karūna erškėčio ant galvos.
----------------------------------------------
Nejau kaip voverė rate – vėl viskas iš pradžios?