Jei mažulyčių pirštų piruetais sakai neliesti seno klavesino,
Įtikink, kad gali surinkt vitražą
Spalvoto stiklo šukių.
Kad negimei tik dirbt ir atgaivint nualintų arimų.

Kalbu raidėm, žaliųjų perlų spindesiu, vėduoklių plunksnom,
Šneku saulėtais gimto pajūrio takeliais.
Pušų įmantriomis šukuosenomis
Bandau tavon širdin kasdien iš naujo rasti kelią.
Naktim sugundau, pažadais, kaip visos moterys, vilioju
Ir taip kasdien mezgu
Iš naujo
Kantriai ir vis kitokio rašto šiltą kojinę.

Pėdas kutena meile išaugintų avinėlių grožis...