Ir jei kas nutiko, tai buvo veikiausiai prieš tris –
Tai metas artėjant momentui, kai norisi ploti,
Nes saulė suskils į mažų mažėliausias dalis,
O tu taip ir liksi – visai nesupratęs – spoksoti.

Tai laikas, kai nieko nevyksta, kažkur po pietų
Isteriškai barkšteli plaunamas puodas,
Vėliau – pianino garsai, televizija, radijas, tu
Palinkęs prie knygos. Prie lango prilinkusios guobos.

Atrodo, lyg reiktų,  bet tuo pat metu negali -
Įsibeda žvilgsnis į stiklą, nuo iškvėpto garo rievėtą,
Ir jei kas nutiktų, greičiausiai tai būtų prieš tris,
Laiku, tinkamiausiu kad būtų kažin kas pradėta.