Kinkosi vėjas pūgą –
Lėks laukais pasigrožėt,
Kol sniegas nepažliugo
Suspaustas giliai vėžės.

Kol kepurė nuo stogo,
Lašnodama šiluma,
Neskaičiuoja dejonių
Krokodilu žliumbdama.

Kol sniego besmegenis,
Tas atodrėkio šauklys,
Nepavirto giliom mariom,
Ištrykšdamas į šalis.

Dar šaltis užsispyręs
Saugo ledines pilis.
Ir sausis, ir vasaris
Raitys takus. Pūga lakstys.