Iš balto lapo laša žodžiai,
Kuriuos dar pasakyt turiu.
Jame piešiu, ko neparodžiau.
Taip ilgesinga, neramu...

Jausmai sukritę skamba posmuos –
Manoji tai širdies daina.
Ir glostau, glostau, glostau, glostau...
Nors tavo nuotrauka sena,

Joje dar jaunas spindi žvilgsnis,
Joje abu labai jauni.
Žiemos nakty širdis taip ilgis
Ir plečias ilgesys many–  

Tas begalinis noras jausti
Tavo pavargusias akis
Ir vėl kaip tąkart, prisiglausti,
Ir laukt, ką akys pasakys.