Dar ilgai blaškysimės be tikslo,
O padėt — na kas gi mums padės?
Kaip gyvent, nemokoma mokykloj —
Viską patys — nuo pirmos raidės.

Ir į meilę eisim kaip ištroškę
Beduinai eina link vandens.
Piešim smėlyje svajonių bokštus,
Vis nuplaunamus — ligi rudens.

Ir kai baigsis ilgas ilgas kelias,
Svetimi rankas gražiai sudės.
Pamatysim savo pievą žalią,
Kur vaikystė
                        mūsų
                                     dar liūdės...