Kai sutinki šį vakarą toks vienas,
Toks vienas ir švarus lyg baltas lapas...
Atrodo gatvėje net paprastas žmogėnas
Nebeprieis ir nepaklaus: Kaip tamstai sekas?

Nupėdinsi tu iš minties į mintį,
Nuo vieno žodžio iki kito žodžio.
O miesto laikrodis išmuš dešimtą,
Taviškis gal jau pirmą rodys.

Bet nesvarbu jau bus minutės,
Ir nesvarbu jau bus nueitas kelias.
Paklausi pats savęs: Ko šitoks rimtas?
Nerimtas... ne... gal tik per greit pasenęs.