Alyvų lietumi nulyk už mus abu.
Aš ilgesio duobėj ilgai stovėsiu.
Pilna burna ir šnervės pelenų,
Tuščiom akim šaltų lašų pavėsy.

Ištiesk pirštus, aš jau seniai apakus,
Lytėk, nubrauki nuosprendį
                  užkalto veido.
Pasaulis pražūtingai sukasi ašies
                  netekęs.
Vien tavimi visas mintis apleidau.