Prakeikta moteris nei tarnauja, nei glaustos -
It peizažo dalis horizonte šmėžuoja,
Kaip banguojančioj jūroj vos matomas plaustas,
Kurs nepaiso plaukiko kiek tyko pavojų.

Išdidumas, sulaikantis tiesiamą ranką
Ar iš plaštakos gniaužiantis kumštį galingą,
Tiek tereiškia, kad vyrui jėgos gal pakanka,
Bet turėti glėby laimę proto pristinga.

Sugėrovų būry šauniai išlenktas nuodas
Laikinai gali vienišo kauksmą užpilti,
Bet ar gali išbalint apykaklę juodą?
Bet bekrintančiam jis ar pasiūlo pakilti?

Kiek benori kratykis netikėlio vardo -
Vėl iš griovio į griovį kasdien pikiruoji.
O kažkur ir kažkam pietūs kvepiantys verda.
Ten su moterim moka sutarti geruoju.