Abejingumas.

Pilkšvi debesys sukosi rudeniniame danguje. Medžiai po truputį įgavo auksinį ar tiksliau bjauriai geltoną atspalvį. Viskas nurimo, atrodo, net netoli ligoninės esanti gatvė aprimo suvokusi rudens pradžią. Vaikinukas prie lango pasibjaurėdamas nusišypsojo:
- Ruduo -nuostabiausias metų laikas, a?
Jis buvo jaunas, gal 17 metų... Bet ilgi nešukuoti plaukai ir dviejų savaičių šeriai, grasinantys virsti barzda labai sendino. Jis įsipylė į linksmą puodelį su kiaulės paveiksliuku alaus... Išgėręs vienu mauku įjungė muziką. \"Beatai\" ir ironiškos dainelės skalavo sienas geru ritmu ir sukūrė šilumos iliuziją verčiančią pamiršti, koks už lango oras. Vaikinas meditavo savyje, nekreipė dėmesio į nieką. Vėliau suskambėjęs durų skambutis neišplėšė iš transo. Jis įtarė: tai tik paštas. Po kelių valandų įsipylė dar alaus ir dygiai vertino  rudenį.Velniop viską... Tokiu oru ir numirt negaliu. Po kelių puodelių alaus persigalvojo. Susirado virvagalį ir ėmė megzti kilpą. Po to pamatė, kad visos buto lempos yra ant laido ir virvės paprasčiausiai nėra kur kabinti. Rudgalvis griebėsi už savų plaukų.
- Kas per butas... Vokiškas liuksas matoma iškart. Nėra kur kilpos kabint.
Eidamas į virtuvę, karštligiškai knisa spinteles. Tada perkrato peilius visi atrodo atšipę. Nusispjovęs ant tokių planų šildo kotletus.
- Keistas dalykas tas ruduo.
Nors katiną nusipirkt reikėtų. Nors geras katinas  brangus malonumas. Bet vis tiek geriau, nei šnekėtis su savimi. Tuoj ir įsivaizduojami draugai ims vaidentis. Skambutis, gana netikėtas dalykas, paštas gi jau lankėsi. Rudgalvis pasipiktinęs atveria duris su šakute rankoj ir nuo nemigos paraudusiomis akimis tikrina vaizdą. Mergina tame įdomiame tarpsnyje, kai sunku pasakyti, į kurią pusę nuo 20 metų nukeliavo asmuo. Vaikinas sunkiai ištaria vokišką frazę:
- Ich kaufe nichts.
Išvis seniai bešnekėjo su gyvu asmeniu. Mergina sumirksėjo:
- Labas, aš lietuvė. Va, neseniai atsikrausčiau į penktą aukštą. Girdėjau, čia dar vienas  lietuvis yra.
- Kitas psichinis, va, koridoriaus gale Lineage2 lošia. Geriau neerzink jo, nieko jis tau nepasakys.
- Kaimynėli, gal tu tada puodą man paskolinsi?
-  Kniskis, gal rasi ką tinkamo.
Mergina knisasi po jau ir taip sujauktą virtuvę. Galiausiai randa margą puodą.
-  Kaip tau čia patinka?
-  Nelabai man, skylė nebloga, čia net nėra normalių lempų ar žaliuzių.
- Tai gal kava pavaišinsi?
Jis greitai supilsto tirpios kavos į puodelius. Abu siurbia tylėdami. Rudgalvis taria:
- Tai ką čia veiki? Vokietijoj, bet ir sugalvok į tokią skylę pas mane kraustytis.
- Aš studijuoju dailę. Butukas mano visai nieko. Beje, aš Evelina.
- Na, vadink mane Dead one.
- Mirties maniakas?
Pamato ant sofos besimėtančią kilpą.
- Panašiai. Būna, man kartais reikia ant ašmenų pavaikščiot. Nuo vaikystės taip ir lakstau ant stiklinių peilių.
Maniakiškai juokiasi. Mergina taktiškai šypteli.
- Aš gal eisiu tų makaronų virt, juk man ir reikia tam to puodo.
Mergina išeina. Vyrukas eina į vonią. Pakiša galvą po šalta srove. Atspindys veidrodyje išsišiepia.
- Graži mergina, manau papjausim ar ne?
- Atstok nuo manęs tu, civilių sielų budeli.
- Esam kartu visą gyvenimą, tai kol gyvas tu, gyvas ir aš tau nėra vilties. Pasiduok blogio galiai.
- Dieve šventas, už ką man tave paskyrė?
- Nepadės nei Jėzus, nei Marija.. . Gimėm vienu padaru ir mirsim kartu.
Vaikinas trenkia į veidrodį, tas subyra į šukes. Rudis išeina ir susiranda vodkos. Tik ji padės sunaikinti šitą vidinį demoną... Visada jis kur aš, ten -ir jis.
Rudis tikrinosi dėl šizofrenijos pas rimtus specialistus, bet, deja, nieko. Kaip tai suprast? Rankos kaito lyg vaikinukas laikytų karštą anglį delnuose. Tai vienas iš priepuolio ženklų. Reikia būt abejingam, tik abejingumas padės apsaugoti merginą nuo jo vidinio purvo.

Kitas rytas

Vaikinukas sunkiai praplešia akis. Galva dalinasi pusiau. Plaučiuose švinas. Rankos sustingusios į ledą. Vaikinas griebiasi už galvos antrą kartą per tokį trumpą laiką. Grubi dažytai balta spalva ant sienų degina akis. Kiekvieną rytą jas matydamas jis galvoja apie mirtį arba psichiatrinę.
- Cha, tu, senas šuns pado padlaižy, dar nori pjaut Eveliną?
Balsas galvoje rėkia.
- Save irgi naikini, taip gerdamas. Tai ką darysim su ja? Tu sienas geriau papurkšk kokiais dažais, nes išprotėt galima čia.
Vaikinas susiraukia:
- Ko tu rėki? Ar miške esam? Su Evelina bus matyt - papjaut, tau, tik visus, kaip koks vaikas. Einam geriau pas maniaką vyruką Vytautą.
Sunkiai kelias, neranda batų. Išeina basas. Sunkiai beldžia į duris. Pasigirsta greiti tylūs žingsniai.
Vytautas atidaro duris
- Aloha, tai kas atsitiko?
- Geriau, tas ir įvyko. Alaus turi?
Rudis nusvyruoja prie šaldytuvo. Ten išsitraukia plastikinį  butelį. Vytautas kreivai šnairuoja.
- Ta Evelina klausinėjo apie tave. Klausė ar tusus rengi, cha...
- Aš jai kai surengsiu. Tai net alus nebebadės atsigaut.
Rudgalvis tyliai geria ir mąsto. Balsas taria:
- Viskas pagaunam ir pjaukim. Įtartina man ji labai.
Vaikinukas papurto galvą.
- Vytautai, tai orakulo serveris jau startavo?
-Aha startavo, tik nesuprantu prie ko servas ir ta merga.
- Aš gal jau eisiu, banguoja labai šiandien.
Jis iššlubčioja lauk. Namie iš vienos spintos ištraukia dvirankį kalaviją. Iš kito stalčiaus pistoletą.
Balsas galvoj:
- Tu dar tanką iš garažo atsivaryk prieš vieną brunetę.
- Nepatinka man ji. Atsarga gėdos nedaro.
Atsargus beldimas. Rudgalvis nusikeikęs atidaro duris. Už jų Evelina. Ji pamato kardą:
- Tu dar ir larperis esi. Man irgi patinka su mediniu kardu po miškus lakstyt. Bet čia plienas  tikrai geras darbas. Kas nukalė?
- Draugas iš Vilniaus. Ko tu čia taip anksti?
Mergina kosteli:
- Puodas gi tavo.
Mergina padeda puodą į virtuvę.
- Matai dėl tuso. Turiu aš defiliatorių. Toks madingas prietaisas šviesom keisti, burbulams, efektams. Pagalvojau prijungsim pas tave. Tada padarysim gerą ne formato tusą.
Balsas galvoje:
- Ji gera aktorė arba visiška kvaiša. Abu variantai man tinka.
Evelina atitempia prietaisą. Rudis vargsta su laidais.
- Na, kalk į rozetę.
Mergina padaro ko prašoma. Vaikiną nukrato elektra.
- Kas per velnias? Šiais laikais ką nors prijungt tai tikra feng šui.

Rudis dar knisas. Pagaliau prijungia. Mergina sustumdo svirteles ant DJ pulto ar kažko panašaus. Kambarys nušviečiamas violetine šviesa. Visas kambarys prisipildo burbulų. Mergina pripylė 200 gramų sobieski degtinės abiem. Jie geria, vaikinas sutrikęs dairos lyg nesuprasdamas, kas yra šioji mergina. Mergina čiauška apie save. Rudis kantriai klausos ir piląs sau vis daugiau. Valanda po valandos mergina šneka, vis daugiau, sustodama tik išlenkt gramą. Taigi taip atėjo pietūs, po to vakaras, jį pasivijo gili naktis... Evelina susvyruoja:
- Na, jau eisiu. Malonu buvo šnektelėt...
Mergina pagaliau išeina. Buto savininkas kvatojasi:
- Čia tikrai slaptoji agentė nr-1. Jeigu dar kartą man pliurps tokias nesąmones, rimtai papjausiu.
Balsas galvoj sukikena:
- Aš tau ir sakau. O tu vaikas, vaikas. Gal per rimtai pasakiau čia tokią papjaut. Manau panaudosim tas putlias lūpas kitaip.
Vaikis šypteli kompromituojančia šypsena:
- O tu tikrai žinai, kur ilgakojės elfės žiemoja.
Vaikis įjungia kavos aparatą... Balsas suniurzgia vėl:
- Sveika vakarienė  kavos ir cigarečių paimsim?
Rudis papurto savo vilną.
- Ko tu vis ant manęs varai? Aš tau koks sveikuolis turiu būt? Roberto pusryčiai čia tau? Kaip blogio jėgų atstovas turėtum sakyt. Dead one tu tik gerk ir kelk taurelę, rūkyk, išgerk kavos dar.
Balsas sukrizena:
- Jei tu kavos parduotuvę apiplėštum čia jau būtų šis tas. Kas man iš to jei tu mus nuodiji.
Dead one siurbia kavą, prisidega suktinę. Dūmai gula ant baltų sienų. Dūmai pinasi į keistus simbolius. Galų gale dūmų kamuolys virsta į pentagramą. Balsas zyzia:
- Paleisk mane į šį pasaulį, nuveiktume čia įdomių dalykų. Nebijok, tau nieko blogo neatsitiks.
Vaikis sutrypia cigaretę ir nusijuokia:
- Tu gal apokalipsės raitelis? Ką aš žinau, kas čia bus, kai tave paleisiu. Bet tas tavo balsas mane jau erzina. Toks bosas klaikus. Galėtum, pvz. kaip nors mieliau šnekėt. Na, kad ir kaip išmintingas senukas.
Demonas senuko balsu:
- Senais laikas, kai cukrus buvo saldesnis, karalius Artūras tarė:Nugraužk mano ekskaliburą.
Vaikinukas suprunkštė:
- Na, gerai šnekėk, kaip nori, bet nerėk kaip beprotis, tvonuoja jau galva man nuo tavęs.
Rudgalvis surūkė paskutinę cigaretę ir nuėjo miegot. Sapnai kaip visada apie ugnį, uolas ir karus, kurie šiam pasauly niekad neįvyko

Viena gera diena arba bendraminčiai

Rudgalvis pašoko, keisti sapnai maišėsi su normaliais ir kasdieniniais. Greitai išmaukęs puodelį kavos, išlėkė į lauką rinkti augalų. Lauke mikliai pjaustė varnalėšas, liepų žiedus, rinko kaštonus, čiobrelius, paprastus lapus, netgi pasipjovė paprastos prie upės augančios žolės. Balsas galvoje nusišaipė:
- Virsim demonus išvarančią arbatą?
Rudis nusipurtė.
- Asile, ruduo gi ims kibt gripai ir kitokios ligos, tada tada kosėsim mėnesį?
Rudis surinko savo augalus ir grįžo namo ir numigo penkias valandas. Tada greitai įlindo į savo juodą kostiumą ir raudonas kojines. Visa tai įvertinęs veidrodyje išėjo. Įšokęs į tramvajų susistumdė, ten su šeimynėle apsikrovusia Lidl maišeliais. Tie keiksnodami jo jėgą išlipo kitoj stotelėj. Vaikinukas išlipo pagrindinėje stotyje. Ten įėjo į veidrodžių klubą.Striptizo šokėjos judėjo labai jau vangiai. Vis dėlto dar tik popietė. Viskas vyko įprastai. Muzika, keli bokalai tamsaus alaus, tie patys pilki veidai. Šokėjos, vis judančios lengvu ritmu. Bet rudgalvio intuicija matė smulkų skirtumą. Tiksliau vieną juodaplaukį nuo nemigos raudonomis akimis. Iš susiglamžiusio megztinio galėjai spręsti, kad sėdi jau ilgai. Vaikinukas stiklinėm akim stebėjo blondinę ant scenos.
Rudis nusikeikė:
- Nematytas jis man visai. Nepatinka man naujovės.
Demonas perjungė paprastas akis į nežmoniškas. Antgamtinis regėjimas leido matyt rausvas kibirkštis aplink vaikinuką. Įdomiausia buvo tai, kad jis turėjo du šešėlius. Rudis sutriko:
- Velnias, nejaugi ir aš taip atrodau?
Balsas sukrizeno:
- Nepalyginamai geriau mielasis šeimininke. Bet ką darom, negi leisim nueit?
- Kodėl gi ne, tegu, gal jis net nesupranta, kad turi dvi sielas.
Rudis maukė alų ir jau norėjo prašyt sąskaitos, kai labai greitai įvyko keli įdomūs dalykai. Pirmas: blondinė, į kurią spoksojo juodis, atsidūrė jo rankose ir visai sutrikusi mirksėjo. Apsaugininkai raitėsi ant grindų lyg gavę gerą elektros šoką. Juodis numetė pinigus ant stalo ir lyg niekur nieko nuėjo su mergina ant rankų. Ta, dar spardėsi ir rėkė, bet tas visai neveikė jo ėjimo trajektorijos. Barmenas iš po baro išsitraukė nupjautavamzdį šautuvą. Rudis nieko nelaukęs paleido jam bokalą į galvą. Tas vartydamasis keisčiausiais kampais kliudė savo taikinį, kuris nugriuvo ant baro perskelta galva. Rudis pamatė ant keistojo vaikinuko rankos raitytas tatuiruotas raides generation hex. Tada nusprendęs kreiptis angliškai suriko:
- You lucky bastard, what a hell you are doing?
Pagalvojęs, kad daugiau filmų angliškai reikia parsisiųst, nubėgo paskui šį juodplaukį keistuolį. Tas pažiūrėjo keistu žvilgsniu:
- So you are shaman? How could you possible connect with such evil creaturethis?
Rudis sumykė, kas liepė miegot per anglų pamokas, a...
- I am born with this spirit or hell knows, what that is.
Juodis apsisuko ir trenkė į pastatą galingu kamuoliniu žaibu. Viskas degė tiesiog akyse. Lankytojai išsilakstė lyg zuikiai. Mergina ant rankų nutilo, matyt išgąsdinta vis keistesnės įvykių eigos. Labai pareigingas pilietis iškvietė policiją ir gaisrinę. Varno juodumo vaikis šyptelėjo:
- I can defeat them all.
Rodos, jis kalbėjo rimtai. Rudis vos nenusirovė savų plaukų.
- Just run you such a idiot.
Vaikinukai nubėgo. Juodaplaukis vis dar nešėsi merginą. Jis greit atidarė šiukšliavežio dureles. Jie nuriedėjo gatve šluodami aplinkinius automobilius lyg tankas pėstininkus. Vienintelis rudžio sakinys buvo:
- WTF? Whaaa...
Juodis vairavo gerai, gatvėje turbūt butų buvę sunku rasti žmogų, kurio jis nesuvadalojo. Jie išsuko į pramoninį rajoną, kur iššoko iš gigantiškos mašinos ir nuėjo takeliu link apleisto namo. Varnis kranktelėjo:
- This my palace, shaman. Dont get in trouble. Go home and I promise we shall meet again in future.
Rudis linktelėjo ir nubėgo tolyn link savojo bjauraus rajono. Būna gerų gi dienų, ką gi čia bepridursi.
Vaikis sunkiai praplėšė akis. Vakarykštės dienos beprotybė sukosi smegeninėj. Galiausiai neištvėręs sugraibė degtukus ir cigaretę. Pilkšvas dūmas sukosi palubėj. Galiausiai jis prašneko:
- Demone, ką manai apie mūsų vakarykštį draugą?
Balsas kostelėjo:
- Na, matyt, geras, jei mane blogu padaru vadina. Nors mano nuomone visiškas beprotis.
Vaikis prunkštelėjo:
- O jeigu rimtai? Man atrodo jis galingas magas ar kas jis toks?
Demonas suniurzgė:
- Net neįsivaizduoju, kas jis per velnias. Bet turi dvi sielas. Matyt, viena yra galios šaltinis kaip aš. Tu irgi galėtum tokius dalykus, kaip tas juodis. Bet neaišku, kodėl atsisakei naudot mano galias.
Rudgalvis papurtė į galvą, rudi plaukai krito į akis ir trukdė matyt.
- Tavo galia blogos prigimties. Tas juodis tik patvirtino mano įtarimus.
Demonas sukliko:
- O to bepročio mago atseit geros? Aš tokių padegimų ir pagrobimų, kaip jis vakar niekad neatlikčiau.
Rudgalvis nusikvatojo:
- Tu sugalvotum ką nors stambesnio ir stilingesnio.
Demonas nutilo. Vaikis rūkė jau kelintą cigaretę. Jo mintys vis sukosi apie vakar dieną. Visa tai beprotiška, bet iš dalies ir smagu. Turbūt, toks jau likimas - išprotėti ir naudot galias savo malonumui. Bet negi tai viskas? Padėti kitiem idilija, bet juk tai gąsdintų normalius šio miesto gyventojus. Įdomu, ar blogos prigimties galios gali išvis gydyti kitus?
- Demone, ar sugebi gydyti?
Demonas nustebusiu balsu:
- Tu visiškai sveikas. Bet iš bėdos galiu gydyti tave ar ką nors kitą. O ką nori būt angelu, gelbėjančiu visus?
Rudgalvis šyptelėjo:
- Aha, tokia absurdiška mintis ką tik atėjo į galvą...
Skambutis pertraukė pokalbį. Rudis skubiai susisuko į chalatą. Pasikuitęs rado raktus ir atidarė duris. Evelina nusišypsojo ir pamojavo žirklėmis:
- Laikas apsikirpti tu, gauruotas šunie. Va. profesionalias žirkles turiu. Tai sėskis.
Evelina nustūmė vaikiną į odinę kėdę. Tam, net nespėjus ištarti ką nors kritiško, pradėjo kirpti. Jos rankos judėjo šviesos greičiu. Po dvidešimt minučių Rudis neteko daug plaukų ir turėjo pasakyti:
- Nuostabu, Evelina, kur mokeisi kirpti?
Mergina pamerkė akį:
- Kaip moku, taip ir kerpu, kam čia tas mokslas. Tikras modelis dabar tu.
Mergina susirinko daiktus. Tada pakštelėjo modelį į skruostą ir išėjo. Rudis nustebęs taip ir liko sėdėti. Demonas pasirodė protingesnis:
- Asile, ko sėdi? Eik paskui ją.
Modelis piktai šyptelėjo:
- Ne tavo reikalas čia visai.
Po poros valandų ką tik nukirptas šamanas nusprendė grįžti į vakarykščių įvykių vietą. Iš klubo liko tik nuodėguliai. Vakarykščio gaisro kaltininko niekur nesimatė. Nusiminęs vaikinukas patraukė link to namo, kuriame vakar su gigantiška mašina sustojo magas. Namas atrodė vos stovi. Rudis lengvai išspyrė duris. Netikėtai nusišypsojo: demono jėga - vis dėl to geras dalykas. Viduje mėtėsi koks šimtas alaus butelių. Tušti cigarečių pakeliai kaip kilimas padengė grindis. Viršuje rudis rado lovą ir porą suplėšytų paklodžių. Ant spintelės raštelis:
- Shaman, dont search for me. I have no time for your spirit troubles. Just get connected with our spirit. Use powers that he have...
Rudis nustebęs perskaitė du kartus.
- Kaip mums susijungt dar labiau nei dabar?
Demonas numykė:
- Matyt, turi naudot mano galias ir medituot gamtos fone. Ko tu manęs klausi? Bet mintis visai nebloga.
Šamanas, hmm, taigi teks priprast prie šito apibūdinimo. Vaikis išėjo ir patraukė link artimiausio baro. Ten užsisakė vermuto su limonadu. Vaikinukas įtemptai mąstė apie tai, ką perskaitė...
Staiga prie jo priėjo vienas girtuoklis ir paprašė ugnies. Vaikis automatiškai ištiesė auksinį žiebtuvėlį.
Girtuoklis surūkė cigaretę ir paprašė nupirkt išgert ir dar kelių cigarečių. Demonas pagrįstai pasipiktino:
- Atkratykim jam smegenis, kad atsimintų.
Rudis papurtė galvą į abu prašymus. Nors atsiminus, kas buvo vakar, norėjosi nunešt visą barą velniop. Girtuoklis nuėjo pas savo draugus į kampą. Rudgalvis jau norėjo eit, kai prie jo prikibo tas pats apverktinas girtuoklis tik jau su penkiais draugais. Visi reikalavo nupirkt cigarečių, alaus ir pavalgyt. Iš bėdos nupirkt šiuos dalykus vienam girtuokliui buvo įmanoma, bet ne penkiems...
Rudis griebė kėdę ir tvojo ja pirmajam bjaurybei per galvą. Antras bandė trauktis peilį, bet nuskrido durų link, gavęs kumščiu į kaktą. Kiti šoko ant vaikinuko. Jis apsisuko su kėde rankoj lyg išprotėjęs viesulas. Skilę dantys, išmuštos akys ir sulūžę kaulai buvo šio veiksmo padariniai. Vaikinukas išėjo pro virtuvės duris pakeliui prigriebęs porą kepsnių. Virėjas jam dar rėkė. Bet buvo nutildytas smūgiu keptuve į galvą. Išlėkęs į gatvę rudis nulėkė lyg vejamas vilkas. Galiausiai sustojo, parke atsisėdo ant suoliuko. Prisidegęs cigaretę tarė:
- Visai geras jausmas dirbti vienas kitam, o ne vienas prieš kitą. Mūsų bendra valia pasiūlė baro lankytojams nesveikai nuostabų reginį. Manau juodis tą turėjo galvoje žodeliu susijungti. Manau nuo šiandien pradėsiu naudot tavo galias. Bet kam jas naudot, spręsim kartu ir nedeginsim klubų, o mąstysim. Bandysim tobulėti kaip asmenybės.
Demonas kostelėjo:
- Aš visada sakiau, kad mokantiems kalbėt reikia rišt burnas. Bet tu visiškai teisus. Šiandien pasidarbavome iš peties.
Dvi sielos vienam kūne pajudėjo link namų. Saulėlydis skelbė naują jų gyvenimo etapą, o ne pabaigą. Juodai apsirengęs vaikinukas stebėjo antgamtiniu regėjimu šį vaizdą. Jis šyptelėjo:

- Shaman falls in love with his spirit. How old school is that? Very nice  spirit. This boy would be great part of my team.
Juodis dingo su melsvu švytėjimu... Rudis gėrė alų ir krimto kepsnius. Pirmą kartą per daug metų pasijuto laimingas.