Turi tokią valią nutolt - sparnuoti visi apsiskraido,
Kam dar šis gyvenimas būtų begundantis sielą sapnais?
Atrodo, nebuvo lietaus, bet nubraukiu lašą nuo veido -
Bijau, kad ištrūkus dvejonė tave sulaikys ir įžeis.

Turi tokią valią skraidyt - jaunai galvai kliūtys per menkos.
Seni skaudžią patirtį velka po sluoksniu gruoblėtų randų.
Pavirtusi druskos stulpu palaimint nepakeliu rankos,
Nors dar nenutolai, jau laukiu ir žodžių maldoms nerandu.

Turi tokią valią sugrįžt, kai kristi panūsi į glėbį,
Kur nuodėmių nieks neskaičiuoja, aptvarsto įgytas žaizdas.
Tikiuosi, gimtajam lizde suvokei, ką reiškia mylėti -
Mėginęs jėga suturėti, gali sužalot ir prarast.

Turi tokią valią atrišt kiekvieną mus jungiantį mazgą,
Jei kraujas, kurį tau įliejau, yra tiktai drumstas vanduo.
Jausmai nukreipti į rytoj - mylėk savo kūdikį mažą,
Tave pakylėjusiam stuobriui nereikia grąžos atiduot.