Aš tavi gruobsio! (Parodija vieno draugelio eilėraščiui)

No labas, geltuonpūkė, baltaplaukė!
Pradiejė krame spėngt - kas būsi to?
Gal Puondėivs monėi angela pakėša
A ton gyvātė iš Edena suodnu,
Katra vyzgoujės, rungolas ė siūla
Nuskuobtė vuobūla - užgintouji saldėma?

Fu, kon darytė, baltaplaukė, geltuonpūkė?
Žondele rūžavė, dontele retė...
Gal gruobt i kliebi, kėitā laužtė ė glousnioutė,
Vo gal tik šēpsau pamyloutė?
Vo jēgo... Jērguteliau, isiklioupinsio ton mērga?
Rek dietė fūga rėstioums, sosėjiemos krāmė!

Gal daugiau nikam nikumet aš tavės nebmatysio.
Bet vuožuojo, ka lig pat grāba neožmėršio
Ni vėina tava pouka, ni plaukēlė.
Juk aš - tik žmuoniū skrozdielyna sobėnēlė!
Kap Dongos panuories - a dous, ar atims.
Tik je atimto - tego gruob ož kārta.

Bet mėslėjo, ka dous. Juk dous, a noi?

Vo muocninkeliau brongos, feine toukart bus:
Glousniousiavuos, čėpnuosiavuos, gal net i luova polsiav...
Vo atsėpūst - ont stuoga lėpsiav. Žvėrbliu nubaidytė.
Ka anėi neužstuoto vedom Paukštiu Tāka!

Vo paskou... Paskou bus leliuku.
Tau reks gimdytė, vo aš ton čieso
Sokalsio palobie pri balkiu šiuoki tuoki luopėšieli.
Je laika lėks - glousnieli pasuodinsio,
Parvėlkės iš sosieda mēdės...

Aš mėslėjo, ka vedom ožteks dounas.
Je trūktom - drosko anou maktinga barstysiav.
Ė laiks biegs grēta - ka apsėkabėnė
Maišysiav dėinas ė naktis ont luovas,
Kas svietė dēdas, nebsoprasiav galū galė...

Ė tego būn kapiec vėskam!
Nebiprašysio, nenuoriesio daugiau nieka.
Juk monėi tuo ė terēk.

P.P. (Pabonguos pabonga)
Kol da neso nikāp oudėguos imērkės,
Gruobsio tavi! Gruobsio kap sokerka!
Pranis