Išrašiau tavo veidą spygliukais jausmų,
Uždengus akis pažadėjau tau šviesą.
Į ištiestas rankas trupinukais beriu
Tą laiką tėkme, manimi tik paliestą.

Prasijojau miglas, kad mėnulio delčia
Apkabintų pečius, nušvietus tau kelią
Į išjaustus garsus, srove plaukiant lėta,
Į nuplautą jausmais sujungusią dalią.

Taip tylu ir ramu. Gal lauke pasiklys
Mūs laikas suskubęs, kurį gal apgausim.
Pasimetęs ieškos, kol lydės jį viltis.
O mes pasislėpę dar metais suaugsim

Su savo svajonėm, mintimis ir jausmais.
Ir savo paklydusią laiko rodyklę
Paversim baltais dideliais debesim,
Mėlynėj betirpstančiais laiko karpyklėj.

Laikas veidus nupieš. Apšarmoję sapnai
Skleis pražydusią gėlę ir glaus ją tvirtai.