Pievos smilgos
Tai sugulė smilgelės, tai palinko
Nuo pirmo sniego, nuo šaltos naštos,
Kiek žvelgtumei į tolį ir aplinkui,
Užklotos ilsis sausio pataluos.
O buvo vasara, ramunės baltos skleidės,
Drugeliai žaidė savo žaidimus,
Tik vakarais, kai krito rasos, saulė leidos,
Laumės paskleisdavo žilus rūkus.
Lingavo smilgos, lėtą valsą šoko,
Žiogeliams grojant ligi vėlumos,
Rugpjūtyje šluotelės gelto, noko,
Išvengę dalgio, plieno artumos.
Šlapias ruduo, pirma šalna ir gruodas,
Užvertos durys, smėlio laikrodžiai tušti,
O naktys ilgos, naktys tokios juodos,
Dienoj dienos šviesos nesurandi.
....................................................
Ne smilga aš, ne linkstanti smilgelė,
Ir pirmas sniegas dar nedengia akių,
Einu per pievą, o joj taip šilta, gera,
Nes mintyse ją žydinčią regiu.