Šioj nakty sutrupėjusios žvaigždės,
Ir išblukę spalvoti garsai,
Kvadratėliais lyg mandalas aikštėj
Barsto snaigės – pirmi pranašai.

Neskubriais ir lengvučiais žingsneliais
Per pabalusią aikštę eini...
Nesvarbu, kad dabar ne birželis,
Dainą tylią varpelių girdi.

O varpeliai yra sidabriniai,
Įsupti pirmutinės pūgos,
Naujametės nakties džiugią žinią
Nepailsę lig vakaro gros.

Po nakties ant išbalusios aikštės
Išvedžiojau žodžius mintimis,
O praeiviai nebylūs jau vaikšto,
Girgžda sausio trapus grindinys.