Jau nebe
Smilgos trapios žemuogėm nuvarstytos
Proskynom vaikystės prarastos
Apstulbimais nulinčiuota vasara
Tavo lūpų antspaudais plaukuos
Netikėtai lūžtanti supynė
Išaugtos suknelės kuždesiais
Ko mama ištraukus kraičio skrynią
Išvėdinti neša paupiais
Nusilaižė karščiu drėgnos rankos
Slystančios po sapno nėriniais
Mano lietūs tavo sėklas laisto
Palydėti vaikiškais balsais
Kai rytais išvirus gilių kavą
Prosenelė priestalėn ateis
Aš žinosiu – vasara apgavo
Žaisdama slėpynių su vaikais