Iš dangaus krenta žydintis sniegas, -
Debesims palengvėjo našta,
O pasaulis lyg užmuštas miega
Kaip sapnuojanti korį meška.

Ciferblatai vidurnaktį rodo,
Penkiabriaunė žvaigždė virš stogų,
O per sniegą šuoliuoja be rogių                        
Vienaragis su aukso ragu.

Sėdi Senis balne įsitaisęs,
Lyg saldainiai sulipę plaukai.
Dovanų terminai pasibaigę,
O ir jų jau beliko mažai.

Kam tos dovanos? Kas jas dalysis?
Sunkiai verčiasi guoly meška.
Vienaragis nuo krūvio sulysęs.
Senis murma panosėj kažką.
- - -
Naujas rytas ir patalas naujas
Sidabru vėl pasaulį užklos.
Barsto sniegą ledinį iš saujų
Dvi žvaigždutės nuo savo kaktos.