Jeigu kam Dievo reikia -
Prašom!
Visa širdim jį dovanoju,
Net nenorėdamas sulaukti – ačiū.
Tiktai akis atmerk.
Ir nemąstyk
Iš kur jos,
Kaip pas tamstą atsiradę.

O, kiek erdvės aplink!
Kiek visa ko sutilpę...

O akys?
Dvi mažytės akys...
Štai užsimerkiu kiek ilgiau
Ir jau – apakęs...

Kai ne bažnyčioj
Dievo visuomet daugiau,
Tikresnis jis
Ir pasakų nereikia jam.

Po Dievą vaikščioju, dairaus, lipu į kalnus...
Net su kleboniška su juo drauge.
Vienam man tiek  - per daug,
Todėl jeigu kam reikia  -
Prašom...