Sako, prieš vėją nepapūsi, bet eit gali.
Tai eik, jei tik savam, teisingame kely.
Po žingsnį vis pirmyn, įveiki grubią jėgą,
Kuri įniršusi per mūsų žemę bėga.

Tegul plebėjai šauks, kad eit neverta,
Geriau užuovėjoj šiltoj išgerti,
Pasipuikuot Versači  rūbeliu,
Madų žurnalo viršeliu dailiu.

O taip! Tik tu užsnūski, užsimerki,
Leisk milijardą slibinui nugvelbti,
Vėliau galėsi žvelgt į blizgantį „elitą“
Ir spaust kišenėj metalinį litą.

Šįkart prieš vėją pastovėk, pajusk - esi stiprus,
Gali iškelti galvą ir atlošt pečius,
Gali sugniaužti kumščius ir į priekį žvelgti,
Sutiksi juodą šmėklą, negailėki, trenki.

Valdžia ir pinigai – dar ne garbės viršūnė,
Nors šiandien išdidžiai į dorą žmogų žiūri,
Galia jų laikina - daug vėjų, daug garsų,
Kad tik neišsitiestum, nestovėtum tu.

Pažvelk į ąžuolą, jis vėjyje nelinksta,
Toj pačioj žemėje dangaus augintas.
Esi žmogus, lietuvis, dar esi stipresnis.
Tik būk drąsus. Tik būki dar drąsesnis.