Per dieną su laiku kariavau,
Myniau jam ant kulnų,
Įsikibęs į skverną, sukandęs dantis,
Tvirtai žemėn įsispyręs, už rankos laikiau.

Jis man tik mojavo ranka,
Šypsojosi ir tempė iš paskos save.
Nenorais pajutau bejėgis esu,
Ne, nenuleidau rankų – iš paskos seku.

Pats užsikrėčiau šilta šypsena,
Iššiepiau dantis ir numojau ranka.
Žinau, kad jis bėga greičiau nei norėčiau,
Bet išmokau šypsotis ir jo greičio jau nejaučiu.

Laikas buvo – jaunas buvau ir dar šiandien toks pat esu,
Nes visad jaunas širdyje – nebekariausiu su laiku.
Tegu jis sau bėga, o aš tikrai neskubėsiu...
Saulę, meilę apsikabinęs,
Šypseną po pasaulį visą likusį laiką sėsiu!

Sweetheart Poison
2010-07-13