Nesakei įstabių ir šiltų sakinių
Apie mūsų gyvenimus, raudančius vakaro gatvėj,
Tiktai tarpai tokie iškalbingi tarp jų,
Tarsi žodžiai išsakantys, kad aš kurčia, o tu aklas.
Dieną noris išbraukti užstojusius rytą brūkšnius
Ir padėti šauktuką iš buvusio nemigos sapno
Arba kurti nostalgiško rūko tekstus
Ir bandyt pamatyti prašnekusį žvilgsnį dar kartą.
Nesakyk nušlifuotų  tarpšventėje teiginių –
Juk gyvenimai mūsų ištino raudojančioj gatvėj
Kartais noris apkursti ir puoštis be švenčių jokių –
Kalėdas sugalvojus kaskartėmis, kad išgyventum.