Debesys užgožia dangų...
ateina laikas, ir visa žemė ledu pasidengia...
Medžiai be lapų akis vis labiau bado...
pasiilgstu žolės kvapo,

kaip gaila, kaip gaila...
kad vasarą keičia žiema,
kaip gaila, kaip gaila,
kad čia ne Afrika, o Lietuva...


Vaikštau ir į šonus sniegą spardau,
ieškau ant medžių dar nors vieno išlikusio lapo,
su pykčiu žiūriu į dangų,
noriu, kad žiemą kas nors man iš akių patrauktų.

kaip gaila, kaip gaila...
kad vasarą keičia žiema,
kaip gaila, kaip gaila,
kad čia ne Afrika, o Lietuva...