Net kvėpuoti baisu - retą paukštį gali nubaidyti.
Pirmos natos giesmės - ir praplyšta visi pumpurai.
Prasivėręs dangus ant grumstų piešia žalią grafitį.
Išsiprausk viltyje - ant akėčių gulėt bus gerai.
Neša upė sulos. Kas supaisys - kur dienos, kur naktys,
Kai tu visas vyksme, kada vyksmas nerimsta tavy?
Susilieji su tuo, kas iš laimės padėjo apakti
Ir skraidai virš buities, nors ten geležį karštą avi.
Kas išminkys geriau? Kas gebės dar ploniau iškočioti?
Jei malonė - pažirt ant altoriaus skalsiais trupiniais.
Išmatuot užmiršai ar nepaisei nei ilgio, nei pločio,
Nes į paukštį žiūrėt privalu tartum Dievui ramiai,
Kad čiurlentų jausmuos neužslopstanti polaidžio upė -
Atitirpti įkrisk paruoštuos ištiestuos tau delnuos.
Meilės paukštis baikštus ant peties prijaukintas jau tupi -
Ir palaimintas tas, kas išgirsta, kaip jis užgiedos.